Mes - dvyliktokai. Paskutiniai metai gimnazijoje ir paskutinis mūsų organizuojamas renginys - nuostabi ir įspūdinga Mokytojo dienos šventė. Kartu su savo auklėtojomis, antrosiomis mamomis, nuoširdžiai ruošėmės šiam renginiui, norėdami padėkoti mokytojams už tai, kad dalijosi išmintimi, gyvenimo meno mokymais, kelių į šviesą ieškojimais.
Penktadienis. Rugsėjo trečiosios rytas. Visi skuba į gimnaziją. Neįtikėtina! Gimnazijos fojė mokytojus pasitinka tranki Darbėnų kapelos „Ontrep“ muzika (štai kaip mes puikiai bendraujame su miestelio bendruomene), jie kviečiami paskanauti sūriu su medumi, kaimiška duona bei lašiniais. Aplink spragsi fotoaparatai - pasijunti tikrų tikriausioj etnografinėj šventėj. Na, bet skambutis visus kviečia į pirmą pamoką.
Trečia pertrauka. Mokytojų kambaryje pedagogų laukia miestelio bendruomenės atstovai. Gražūs sveikinimai, palinkėjimai, rudeninės dovanos ir šilti pašnekesiai prie kavos bei arbatos puodelio. Vėl skambutis į pamoką.
Penkta pertrauka. Aktų salėje mokytojus pasitinka dvyliktokai, skamba romantiška muzika. Demonstruojamos įvairios nuotraukas, kurios mokytojus nukelia į gražiausius prisiminimus. Pasigirsta šnabždesiai: ,,Oi, ar aš čia, ar prisimeni....“ Nors netikėtas skambutis mokinius bei dvyliktokus, pavaduojančius mokytojus, pakviečia į šeštą pamoką, salėje toliau skamba eilės, dainos, dėmesį prikausto dvyliktokų šokis. Norime, kad ir mus mokytojai prisimintų - juk tiek gražių, prasmingų ir nuostabių metų praleidome kartu.
Staiga užgęsta šviesos. Iš didžiulio ekrano į mokytojus kreipiasi buvę mokiniai, išsibarstę po visą pasaulį, linkėdami, kad visada esamų, buvusių bei būsimų mokinių širdyse tarsi krištolas skambėtų jų vardai, lydėtų nuoširdžios šypsenos, o namai būtų kupini gerumo ir meilės.
Dvyliktokų vardu, Vitalija Klaniutė, IVGb kl.
2014-10-16
