Darbėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Bitučių“ grupės ugdytiniai ir jų tėvai šventė „Ožio dieną – ganiavos pabaigtuves“. Tai rudens palydos, padėka derliaus dievams. Tada atsiskaitoma javais su kalviu, kerdžiumi, malūnininku, išrenkami kaimo vyresnieji, ginčų teisėjai. Piemenėliai labai laukdavo sniego – ir dėl džiugaus baltumo, ir dėl to, kad nebereikėtų tęsti ganiavos, todėl surengdavo ožio „aukojimą“ arba sniego šauktuves.
Mes taip pat surengėme „sniego šauktuves“ pas grupės ugdytinės Auksės tėvelius Reginą ir Darių Martišius. Vyriausias piemenukas (dėdė Jonas) išsirinko sau gražiausią ožį (ožys simbolizuoja pavasarį, nes ant ragų pakelia saulę), vedė aplink beržą, o mažieji piemenukai sakė „žegnonę“: „Vardan gišių abagišių švėnta lėnta lopatikš“. Taip pat kreipėsi į ožį, kad jis greičiau prišauktų žiemą. Piemenėliai ( grupės ugdytiniai), norėdami greičiau užbaigti ganiavą ir sulaukti sniego, 27 kartus šaukė „sniegas, sniegelis, sniegutis“. Po ceremonijos jie apžiūrėjo ožio akis. Dar senoliai iš akių sprendė apie būsimus orus: jei ožio akys ašarotos – nuoširdžiai prašė žiemos, jei žiūri į šiaurę – greitai ateis žiema. Supratus, jog žiema greitai ateis, linksmybėms nebuvo galo: vaikai draugiškai šoko „Oželį“, „Ožys ant tilto stovėjo“ ir kt. apeiginius šokius, žaidimus, vaišinosi mamų parūpintais skanėstais, Auksės mamos paruošta gardžia žolelių arbata.
„Bitučių“ grupės auklėtoja metodininkė Daiva
2014-11-04