Keičiasi Darbėnų miestelis: aikštės grindinys priešais šventoriaus vartus, skambėdavęs vežimų ratų geležimi ir pasagomis, užlietas asfaltu... Jau seniai nebevyksta tokie trečiadienio turgūs nuo vieno tilto iki kito, kur prekiautojai ir pirkėjai vos sutilpdavo... Raudonplytės sinagogos vietoje, deja, naujas statinys... Pasižiūrėjus į senąsias fotografijas matyti, kad senojo gyvenimo ženklų lieka vis mažiau ir mažiau... Štai miestelio centre tebestovi trys dar 1940-aisiais čia gyvenusių žydų namai – mediniai, susiglaudę, vienas kitą prilaikydami lyg artimi giminaičiai... Kas bus tas drąsuolis, kuris imsis juos restauruoti, kad būtų išsaugotas autentiškas urbanistinis paveldas?
Pasak S. Kanovičiaus, atmintis – kaip valstybės siena – turi būti nuolat akylai saugoma, nes užvirstų išsikerojusiomis usnimis lyg neartas laukas, ir per jį, lyg per blogai saugomą valstybės sieną, atsėlintų nuo bet kokios atsakomybės atleidžianti užmarštis. Atmintis gyva, jeigu gaivinama kasdien.
Kodėl šiandien, kai miestelis švenčia savo jubiliejinius metus, mes atsigręžiame į jo istoriją? Žmogus be savo istorijos yra tik pusė žmogaus, mes norime, kad mūsų vaikai nebūtų tik pasaulio piliečiai, kad pasklidę po visą pasaulį su pagarba galėtų pasakyti: aš žinau, kur yra Darbėnų miestelis, aš žinau jo istoriją.
2016 m. birželio 6 – 10 dienomis Darbėnų gimnazija organizavo kraštotyros stovyklą „Darbėnų miestelis. Kelias tarp dviejų šventovių“. Stovyklos veiklą finansavo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas bei Kretingos rajono savivaldybė.
Stovyklos tikslas – surinkti duomenis ir pagal juos atkurti 1941 metų pradžios urbanistinį Darbėnų planą; sudaryti miestelio pastatų savininkų ir jų šeimų narių sąrašą, surinkti prisiminimus apie čia gyvenusių žydų bendruomenę. Panašių projektų patirtis rodo, jog miestelių planai, gyventojų sudėtis atkuriami gana tiksliai.
Stovykloje dalyvavo 5-10 klasių mokiniai. Keturi mokiniai, gimnazijos dailininkai, piešė svarbiausius miestelio objektus. Kiti stovyklos dalyviai, lydimi mokytojų, kiekvieną dieną organizavo ekspedicijas, kurių metų kalbino senuosius miestelio gyventojus, užrašė jų prisiminimus, rinko senųjų Darbėnų nuotraukas, fiksavo faktus. Per 5 ekspedicijas apklausėme 29 darbėniškius. Vakarais grįžę į stovyklą pildėme miestelio planą – pažymėjome namus, surašėme juose gyvenusių žmonių pavardes.
Mūsų stovyklos veikla nėra baigtinė – pastangos surinkti faktus apie miestelio istoriją yra ilgalaikis procesas.
Mažas miestelis- ideali vieta jaunam žmogui auginti sparnus: čia augama ir ramiai bręstama, čia lėtas gyvenimo ritmas, čia neslegia autoritetai... Čia atgaivinama atmintis ir prikeliama iš praeities miestelio istorija.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Edita Gliožerienė
2016-06-16