Ketvirtadienis, 28 Kovas 2024

Aktuali informacija


Naujas gimnazijos internetinis puslapis


Sveikata

Didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų izoliavimas

https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/dideles-rizikos-salyti-tureje-vakcinuoti-ar-covid-19-persirge-asmenys-gali-issitirti-nemokamai

Europos imunizacijos savaitė

Š. m. balandžio 26 d. – gegužės 2 d. minima Europos imunizacijos savaitė, kurios tikslas – gerinti visuomenės supratimą apie teikiamą skiepų naudą ir svarbą, užkertant kelią vakcinomis valdomų ligų ir jų sukeliamų komplikacijų plitimui.

Kaip ir ankstesniais metais, Europos imunizacijos savaitė sutampa su Pasauline imunizacijos savaite. Abi kampanijos akcentuos pagrindinę žinią - „Vakcinos mus suartina“. 
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) specialistai primena, kad užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje, o vakcinomis šiandien galime kontroliuoti daugiau nei 25 ligas. Primename, kad skiepijimas yra svarbus visoms amžiaus grupėms. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje vakcinacijos dėka pasaulyje išgelbėjama nuo 2 iki 3 mln. asmenų nuo mirties.

Pasak specialistų, per keliasdešimt metų Lietuvoje pasiekti puikūs vakcinacijos rezultatai, tačiau dėl pandemijos mums, kaip ir visam pasauliui, gresia žingsnis atgal. Pastaruoju metu Lietuvoje vaikų skiepijimo apimtys kiek sumažėjo – tėvai rečiau atveda vaikus būtiniems skiepams. Ši tendencija pastebima nuo 2010 metų. Tikėtina, kad tai gali būti susiję su skeptiškai prieš skiepus nusiteikusių žmonių veikla. Pastaraisiais metais šis mažėjimas siejamas ir su pandemija.

Dėl pandemijos pernai Lietuvoje sumažėjo skiepijimo apimtys nuo 11 užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, ir tik nuo 3 užkrečiamųjų ligų išaugo. Dėl šios priežasties vaikams kyla rizika susirgti tokiomis ligomis kaip difterija, tymai ir poliomielitas.

Specialistai primena, kad laiku nepaskiepijus vaikų nuo vakcinomis valdomų ligų, pavojus  kyla ne tik jų sveikatai, tačiau ir visai visuomenei. Kuo daugiau žmonių lieka nepaskiepyti, tuo didesnė tikimybė, kad ligos išplis, kils protrūkiai, sukeliantys neigiamas pasekmes visuomenėje – tiek ekonomines, tiek socialines.

Raginame nepamiršti, kad planinis skiepijimas karantino laikotarpiu nėra atidėtas ir turi būti vykdomas, tinkamai valdant pacientų srautus. Kreipkitės į savo gydytojus ir nepraleiskite suplanuotų skiepų.


LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių rasite ČIA.
Daugiau informacijos apie skiepus rasite ČIA.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos specialistė Judita Matutienė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/; http://www.ulac.lt/

 

ERKIŲ SUKELIAMOS LIGOS

Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Dažniausiai jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau gyvena miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, lapuočių miškuose. Savo aukos paprastai tyko įlipusios į žolę apie 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus. Peržiemojusios erkės savo aktyvų sezoną dažniausiai pradeda kovo mėnesį ir jis tęsiasi iki pirmųjų šalnų – lapkričio mėnesio. Aktyviausios erkės būna gegužės pabaigoje–birželio pradžioje ir rugpjūčio gale iki rugsėjo vidurio. Pavojus tyko ne tik miškuose – dauguma žmonių virusu užsikrečia savo gyvenamojoje aplinkoje (sodyboje, kolektyviniame sode, nuosavo namo kieme, miesto parke). Ši žiema buvo neįprastai šilta, todėl ir erkės aktyvios tapo kur kas anksčiau.

Kokias pagrindines ligas platina erkės?

Dvi pagrindinės erkių platinamos ligos – Laimo, kurią sukelia bakterijos (borelijos), ir erkinis encefalitas, kurio sukėlėjas yra virusas. Didžiausia rizika užsikrėsti Laimo liga, kai erkė išbūna įsisiurbusi 48 valandas, todėl svarbu ją greitai aptikti ir pašalinti. Erkinio encefalito virusas žmogui perduodamas iškart įkandus erkei, todėl efektyviausia apsauga nuo šios ligos – vakcina

Erkinis encefalitas – kas tai?

Tai sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Ligos inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, o vidutiniškai 7–14 dienų. Pagrindiniai šios ligos simptomai: raumenų skausmas, karščiavimas, galvos skausmas, kosulys, dusulys, sąmonės sutrikimas, pusiausvyros sutrikimai, pykinimas, traukuliai, paralyžiai. Po šios ligos dažni liekamieji reiškiniai. Profilaktika – skiepai, po kurių įgyjamas imunitetas 3–5 metams.

Erkės išplitusios visose apskrityse, todėl rizika susirgti Lietuvoje yra didelė. Specifinio antivirusinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra. Vakcinacija išlieka veiksmingiausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemone žmonėms, gyvenantiems endeminėse vietose, profesinės rizikos asmenims ir keliaujantiems į endemines zonas. Imunitetui nuo erkinio encefalito susidaryti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis. Šiuo metu Lietuvos valstybė šių skiepų nefinansuoja. Kada geriausia pasiskiepyti? Vakcinaciją nuo erkinio encefalito siūloma pradėti žiemą, nes tokiu metu yra sumažėjęs erkių aktyvumas, taigi tai pats tinkamiausias metas pirmajam skiepui. Jei taip nutiko, kad nepavyko pasiskiepyti žiemą, nereiškia, kad per vėlu. Tikrai nereikia laukti kitų metų, nes skiepo sezoniškumo nėra ir pasiskiepyti nuo erkinio encefalito galima ištisus metus. Kada po skiepo žmogus tampa visiškai apsaugotas? Žmogus tampa visiškai (99 proc.) apsaugotas praėjus 2 savaitėms po antrosios dozės suleidimo.

Svarbu žinoti ir tai, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.

Laimo ligos paplitimas ir simptomai

Lietuvoje Laimo liga kasmet vidutiniškai suserga 2600 asmenų. 2019 m. sergamumas šia liga padidėjo ir preliminariai yra registruota daugiau kaip 3000 atvejų.

Laimo liga išplitusi visoje šalyje, o skiepų nuo jos nėra. Efektyvi prevencinė priemonė – individuali asmens apsauga. Laimo liga sukelia įvairių žmogaus organizmo sistemų sutrikimus, yra gydoma antibiotikais. Imunitetas nesusiformuoja persirgus simptomine ar besimptome klinikine forma. Jei liga nediagnozuojama ankstyvoje stadijoje arba neteisingai diagnozuojama, gali išsivystyti sunkios neurologinės sistemos, širdies ir sąnarių komplikacijos.

Laimo ligos būdingiausias simptomas – odos bėrimas (klaidžiojanti eritema) įkandimo ar kitoje vietoje praėjus 1–4 savaitėms. Bėrimas būna didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau. Tačiau bėrimo gali ir nebūti. Sergančiajam gali skaudėti galvą, raumenis, sąnarius, gali kilti temperatūra, imti svaigti galva. Kai kuriais atvejais pasireiškia nervų sistemos, sąnarių, širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai.

Laimo ligos rizika yra tiesiogiai susijusi su erkių gausa ir kontakto su jomis galimybe, ypač laisvalaikį praleidžiant medžiojant, grybaujant, uogaujant bei dirbant miškuose ir fermose.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Jei įsisiurbė erkė, specialistai pataria ją ištraukti pincetu.

• Prieš traukiant erkę riebalų ir kitų medžiagų naudoti nereikia, nes pašaliniai dirgikliai suaktyvina erkės mitybą.

• Erkę svarbu pincetu suimti kuo arčiau žmogaus kūno odos ir nesukiojant, jos nespaudžiant staigiu judesiu traukti į viršų.

• Įkandimo vietą nuplauti vandeniu ir muilu bei dezinfekuoti.

• Įsiminkite ar užsirašykite datą, kada įsisiurbusi erkė buvo pastebėta, stebėkite įkandimo vietą ir savo savijautą mėnesį – per šį laiką pasireiškia erkių platinamų ligų simptomai. Atsiradus karščiavimui ar gripą primenantiems simptomams, ar paraudimui įkandimo vietoje, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Apsaugos būdai

Einant į mišką, reikėtų:

• apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno;

• galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą;

• repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Taip pat jais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius.

Kiti apsaugos būdai:

• grįžę namo apsižiūrėkite visą kūną, ypač paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis ir sprandą, gerai išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu ir persirenkite, o vilkėtus rūbus pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Sausame ore erkės išgyvena labai trumpai;

• nenaudokite termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 laipsnių temperatūrai – per 5 minutes;

• svarbi gyvenamosios aplinkos priežiūra. Erkės nemėgsta tiesioginės saulės, ieško drėgmės, šešėlio, labai mėgsta apleistus krūmynus ir aukštą žolę, todėl rekomenduojama reguliariai tvarkyti aplinką, nupjauti žolę, nepalikti nereikalingų krūmokšnių;

• skiepai – geriausia apsauga nuo erkinio encefalito.

Straipsnį paruošė: visuomenės sveikatos specialistė Judita Matutienė

Informacijos šaltinis: http://www.ulac.lt/ ir https://nvsc.lrv.lt/

 

Tarptautinė kovos su triukšmu diena

Ar žinote, kad šiandien, 2020 m balandžio 29 dieną, minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena? Daugelyje valstybių ši diena minima skelbiant visuotinę tylos minutę.

Per paskutinius dešimtmečius aplinkos taršai skiriamas ypatingas pasaulinis dėmesys, o triukšmo tarša pasaulio miestuose pripažįstama kaip viena iš pagrindinių ekologinių problemų. Tokio triukšmo lygio, koks yra dabar, anksčiau niekada nėra buvę. Tai galima laikyti globalizacijos padariniu, kai didėjanti gamyba, transporto srautai, sparčiai besiplečianti urbanizacija ir kasmet didėjantis gyventojų skaičius daro įtaką ekologinei pusiausvyrai.

Žodis triukšmas yra kildinamas iš lotynų kalbos žodžio „nausea“, kurio reikšmė yra nepageidautinas stiprus garsas, kuris paveikia žmogaus girdimąją aplinką ir yra potencialus pavojus žmogaus sveikatai.

Manoma, kad beveik 20 proc. Europos Sąjungos gyventojų yra veikiami tokio triukšmo lygio, kuris laikomas nepriimtinu. Akustinis triukšmas – antras dažniausias mirtinų ligų išsivystymą lemiantis aplinkos veiksnys po oro užterštumo.

Triukšmo padariniai:

• triukšmas dirgina ar trikdo žmonių miegą;

• gali sukelti širdies priepuolius;

• susilpnina gebėjimą mokytis;

• gali būti spengimo ausyse priežastimi;

• trikdo virškinimo sistemos organų veiklą;

• padidina kraujo spaudimą;

• mažina organizmo atsparumą ligoms ir darbingumą;

• didina nelaimingų atsitikimų ir traumų riziką darbe;

• gali pakenkti klausai arba sukelti kurtumą.

Triukšmas turi kaupiamąjį poveikį. Tam tikros organizmo reakcijos atsiranda ilgainiui, todėl žmogui būtina pailsėti tyloje. Deja, poilsio mes dažnai taip pat neįsivaizduojame be triukšmo – televizija, radijas, muzika, kino teatrai, kavinės. Taip pat nesuvokiame, kad triukšmas mus veikia net miegančius.

Kaip apsisaugoti nuo triukšmo

• laikykitės „tylos dietos“ – išjunkite elektroninius prietaisus, informavimo šaltinius;

• skirkite laiko tyliajam poilsiui: aplankykite parodą, pasivaikščiokite parke ar miške, nueikite į biblioteką ar tiesiog pabūkite tyloje;

• venkite triukšmingų vietų, koncerte nestovėkite arti kolonėlių;

• naudokite ausų kamštukus, jei esate veikiamas didelio triukšmo darbe ar gyvenamojoje aplinkoje;

• namuose pasirūpinkite sandariais langais, sutepkite girgždančias duris, ant baldų kojelių užklijuokite gumas.

• jei kaimynų keliamas triukšmas kelia diskomfortą, turite teisę paprašyti elgtis tyliau;

• jei gyvenate netoli geležinkelio ar judrios gatvės bei kenčiate nuo gatvės triukšmo, pakeiskite senus langus naujais, su stiklo paketais, turinčiais gerą garso izoliaciją;

• sudrausminkite savo vaikus, jei kelia triukšmą. Keliamo triukšmo intensyvumas gali pažeisti aplinkinių teisę į tylą ir ramybę.

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, įgyvendina Aplinkos triukšmo valdymo direktyvą. Taip pat turime Valstybinę triukšmo prevencijos programą, kurioje numatytos konkrečios priemonės triukšmo poveikiui mažinti. Visgi prie triukšmo kontroliavimo ir jo mažinimo galime ir turime prisidėti kiekvienas iš mūsų jau dabar.

Informacijos šaltinis: www.nvsc.lt ; www.smlpc.lt ; https://www.eea.europa.eu/lt

Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Straipsnį paruošė: visuomenės sveikatos specialistė Judita Matutienė

 

Pasaulio imunizacijos savaitė 2020 m.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kiekvienais metais ragina minėti Europos imunizacijos savaitę, kuri šiais metais skelbiama balandžio 20 - 26 d. Europos imunizacijos savaitės tikslai: didinti imunizacijos apimtis, gerinti tiek individų, tiek visuomenės sveikatos raštingumą, supratimą apie skiepų svarbą.

Užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje, o vakcinomis šiandien galima kontroliuoti net 28 ligas. Minėdami Europos imunizacijos savaitę, ULAC medikai bei visuomenės sveikatos specialistai ragina visuomenę ir medikus aktyviau domėtis užkrečiamųjų ligų profilaktika, ir primena apie vakcinacijos svarbą tiek jaunam, tiek senam.

COVID-19 pandemija priminė, kad užkrečiamosios ligos neturi sienų ir visos šalys yra pažeidžiamos, neatsižvelgiant į pajamų lygį ar jų sveikatos priežiūros sistemų stiprumą, rašoma jungtiniame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) išplatintame pranešime, skirtame 2020 m. Europos imunizacijos savaitei paminėti.

Pasak PSO ir UNICEF pranešimo, skubus vakcinos nuo COVID-19 ligos poreikis įrodo, kokia gyvybiškai svarbi imunizacija saugant gyvybes ir ekonomiką. Mokslininkai visame pasaulyje kuria vakciną nuo naujojo koronaviruso bei stiprinami sveikatos priežiūros pajėgumai kovojant su COVID-19 liga ir šiuo tarpsniu nacionalinės imunoprofilaktikos programos yra ypač aktualios nei bet kada anksčiau.

Kasmet pasaulyje imunizacijos dėka pasaulyje išgelbėjama nuo 2 iki 3 milijonų asmenų nuo mirties.

Kas ir nuo kokių užkrečiamųjų ligų yra skiepijami?

• Naujagimiai, kūdikiai ir vaikai pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimo kalendorių valstybės lėšomis skiepijami nuo keturiolikos infekcijų: nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, Haemophilus influenzae Btipo infekcijos, kokliušo, žmogaus papilomos viruso, B tipo meningokokinės infekcijos, rotaviruso.

• Rizikos grupių suaugusieji ir vaikai skiepijami nuo pneumokokinės infekcijos bei gripo.

• Vyresni nei 26 metų asmenys kas dešimt metų valstybės lėšomis gali pasiskiepyti nuo stabligės ir difterijos.

• Apkandžioti gyvūnų skiepijami nuo pasiutligės.

• Ne valstybės lėšomis gali skiepytis visi norintys, pvz.: keliaujantys asmenys, asmenys prieš sunkias operacijas, sergantys lėtinėmis ligomis, norintys išvengti komplikacijų ir mirties atvejų.

Kodėl reikia skiepytis?

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei. Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos/infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5-10 metų. Medikas, skirdamas vakciną, vadovaujasi vakcinos aprašu, kuriame yra nurodytos įskiepijimo dozės ir pakartotino skiepijimosi laikas. Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše. Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 procentų.

Skiepijimai turi būti vykdomi dėl trijų svarbiausių priežasčių:

• Kai kurios ligos yra plačiai paplitusios, todėl sprendimas neskiepyti gyventojų reiškia prisiimti šios ligos riziką.

• Kai kurios infekcijos vis dar cirkuliuoja aplinkoje. Susirgimai šiomis infekcijomis pasitaiko retai. Sumažėjus skiepijimų (imunizacijos) apimtims, galimi šių ligų protrūkiai su gyvybei grėsmingomis komplikacijomis. Pvz., Lietuvoje praėjusiais metais turėjome žymų tymų atvejų padidėjimą.

• Išsivysčiusiose šalyse kai kurios ligos išnyko (pvz., tuberkuliozė, difterija), tačiau kituose pasaulio regionuose jos ir toliau sukelia protrūkius. Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, šias ligas keliautojai gali labai lengvai įvežti į bet kurią kitą šalį.

Primename, kad užkrečiamųjų ligų padeda išvengti skiepai, rankų higiena ir atsakingas elgesys. Taip pat primename, kad gyventojams, nežinantiems savo skiepijimo būklės arba skiepytiems tik vieną kartą, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Jeigu vis dėl to esate apsisprendę atidėti skiepijimą arba jo visai atsisakyti, jūs prisiimate atsakomybę labai svarbiu klausimu, kuris yra susijęs su pavojumi jūsų bei jūsų vaiko sveikatai ir net gyvybei.

Linkime nesirgti!

Parengė visuomenės sveikatos specialistė Judita Matutienė

 

Jau kelintą savaitę gyvendami karantino režimu ir ribodami savo išėjimą į lauką, tiek suaugę, tiek vaikai, neišvengiamai priversti daugiau laiko praleisti prie išmaniųjų įrenginių. Nuotolinis mokslas, darbas pririša“ prie kompiuterio ar, dar blogiau, išmanaus telefono, planšetės. Netgi, sportuodami dažniausiai įsijungiame treniruotę online, tad mūsų akys dirba visu pajėgumu. Nenuostabu, kad dienos pabaigoje pradedame jausti diskomfortą Ką daryti, kad akių būklė nepablogėtų?

1. Nelieskite ir netrinkite akių, ypač su nešvariomis rankomis. Virusai ir bakterijos (tarp jų ir koronavirusas) taip gali patekti ant akies junginės, o vėliau ir į bendrą organizmo sistemą. Jei kažkas įkrito į akį ar atsirado stiprus poreikis jas paliesti, prieš tai kruopščiai nuplaukite rankas vandeniu ir muilu.

2. Jei nešiojate kontaktinius lęšius, karantino laikotarpiu geriau padarykite pertrauką arba būkite labai atsargūs. Liečiant kontaktinį lęšį, automatiškai vyksta sąlytis su akimi, todėl padidėja viruso patekimo į organizmą tikimybė. Akiniai šiuo atveju yra geresnė alternatyva, nes jūs neturėsite akių kontakto su pirštais ir patys akiniai dalinai veiks kaip barjeras, kad virusas nepatektų ant akies junginės.

3. Jei turite galimybę per karantiną būti lauke (gyvenate nuosavame name, turite sodybą, išeinate pasivaikščioti), saulėtą dieną nepamirškite akinių nuo saulės su UV filtru. Tokia apsauga svarbi todėl, kad intensyvi UV spinduliuotė gali paspartinti tokias ligas kaip katarakta ar su amžiumi atsirandanti geltonosios dėmės degeneracija. Jei diena vėjuota, akiniai nuo saulės taip pat padės apsaugoti akis nuo sudirginimo.

4. Būtina gerti pakankamai vandens. Visi žino, kaip svarbu organizmą aprūpinti pakankamu kiekiu skysčių. Tai ne tik padeda išsaugoti drėgmę kūne, bet ir užkerta kelią akių išsausėjimui. Akis, kaip ir daugelį organų, reikia visą laiką drėkinti. Tai gerina jų gebėjimą susifokusuoti, ašarų gamybą ir kitas funkcijas. Jeigu jūsų akyse nėra būtinų skysčių, bus nepatogu mirksėti arba nepakaks ašarų svetimkūniams pašalinti. Jūs net negalėsite į ką nors žiūrėti, neįtempdami žvilgsnio. Taigi, gerti pakankamai vandens turėtumėte ir jūs, ir jūsų vaikai.

5. Svarbu mityba. Valgykite tamsiai žalias lapines daržoves. Tokios daržovės, kaip špinatai, lapiniai kopūstai ir pan., ne veltui laikomos vienais sveikiausių maisto produktų. Jos teikia didžiulę naudą sveikatai, įskaitant tai, kad pagerina regėjimą. Kaip ir morkose, jose yra liuteino, kurio natūraliai esti akies makuloje. Norėdami padidinti tamsiai žalių lapinių daržovių naudą vartokite jas su geraisiais riebalais, kurių yra alyvuogių aliejuje, žemės riešutų piene ar avokaduose.

6. Nuolat vėdinkite patalpas, pasirūpinkite tinkamu atstumu iki kompiuterio, apšvietimu (kad šviesa nesklistų tiesiai į ekraną).

Ir galiausiai, didelė pagalba akims – pratimai.

Akį judina daugybė raumenų, kuriuos, kaip ir kitus kūno raumenis, reikia treniruoti. Savo akims mes galime padėti specialių pratimų dėka. Šie paprasti pratimai ne tik pašalina susikaupusį nuovargį, bet, taip pat, padeda išsaugoti akių sveikatą ateityje. Akių mankštos pratimai nuslopina akių įtampą, stiprina akių raumenis.

Pratimai akims yra labai paprasti ir nereikalauja daug laiko. Akių pratimus rekomenduojama atlikti kiekvieną dieną, idealu – kelis kartus dienos bėgyje.

Čia rasite akių mankštos pratimų video visiems:

• Trumpa programa: https://www.youtube.com/watch?v=hwzl-gru4KI

• Ilgesnė: https://www.youtube.com/watch?v=QQ3ki1dCcnw

• Jei rastumėte laiko akių masažui (neįtikėtinai atpalaiduoja): https://www.youtube.com/watch?v=0-CUXKJ2CBU

Ugdymas karjerai

Ugdymas karjerai

Prisijungimas prie El.paštas(Outlook)

Prisijungimas prie Teams

Prisijungimas prie Office 365

Informacija tėvų (globėjų) dėmesiui

IMRIS sistemoje nuo 2022-01-02 vykdoma mokinių, kurie Darbėnų gimnazijoje mokysis nuo 2022-09-01, registracija (būsimi pirmokai, penktokai, IG, IIIG klasių ir iš kitų mokyklų atvyksiantys mokiniai). Registruoti mokinius galite paspaudę šią nuorodą:

https://vrppis.kretinga.lt/imris/bendra_registracija

Gamtosauginių mokyklų programa

Gamtosauginių mokyklų programa

Kretingos rajono švietim centras

Nacionalinė švietimo agentūra

Pagalbos vaikams linija

Ugdymas karjerai

Ugdymas karjerai

Ugdymas karjerai

Elektroniniai valdžios vartai

Mokinių priėmimas į Kretingos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas

Prašymas registruoti vaiką į Kretingos rajono švietimo įstaigų ikimokyklinio / priešmokyklinio ugdymo grupę

Tėvų prašymų peržiūra (vaiko vieta eilėje)

Darbuotojų poreikis

Psichologas (1,0 etatas, neterminuota darbo sutartis).

Geografijos mokytojas (0,97 etato, neterminuota darbo sutartis)

Meninio ugdymo mokytojas (0,5 etato, neterminuota darbo sutartis)

March 2024
MTWTFSS
123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Užsiprenumeruokite naujienas!